Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Larantré 2017 : ant lagrev épi siklòn...

Lipaul Erika, zélev 3ieme kolej Voklen
Larantré 2017 : ant lagrev épi siklòn...

Larantré-lékol lanné-tala pa fet kon i té pou fet : lagrev épi siklòn vini mété tibren dézod.

 

Koumanniè timanmay-lékol Matnik viv sa ?

 

Kouté pou tann...

 

Pandan dé mwa vakans-lan, juiyé épi out, nou sòti, nou vwayajé ek nou pwofité anlo.

Men tout bel bagay ka bout an jou.

4 septanm 2017 rivé. Nou sòti an kabann épi an sel lidé : alé lékol.

Men pawol-la ki té long... lè nou rivé bò kolej-la yo di nou konsa : «Pa ni lékol, viré bò kay manman-zot ».

 

Tout bagay-la koumansé lè misié Emmanuel Macron, prézidan Larépiblik fransé désidé tiré sa yo kriyé lé « kontra édé ». Pwofésè épi paran zélev lévé mouch-wouj : yo pa té dakò épi sa pies. Kidonk yo rantré an grev. Pwofésè, zélev, moun politik, moun sendika, moun asosiasion sanblé kon an sel moun pou yo rélé  : «  viré ba nou sé kontra édé a !» 

Grev-la woulé pandan plizié simenn.

Pandan tan-an tjanmay-lékol té bò kay-yo ka blez...épi délè yo té ka wouvè an kayé épi an liv pou yo pa té ped lanmen-an.

 

Apré lagrev-la, sé siklòn Irma, Jozé épi Maria ki opozé nou alé lékol.

Irma anni démantibilé Sen-Marten, Barbuda épi Saint Barthélémy. I tjwé plizié moun épi i krazé kay, imeb, bato ek tousa i té jwenn. Ou sé di an gwo-gwo ladjè té fet sé koté-tala.

Jozé fini mété « bobo anlè mapianm » kon yo ka di kidonk i agravé sitiasion-an padavwè i mennen dot dlo épi dot van ba sé moun-lan.

Kantapou manzel Maria i anni dépotjolé Donmnik : i tjwé anlo moun ek i mété tout kay ek tout pié-bwa atè. Jik jou jòdi sitiasion Donmnik kritik ek menm « apokaliptik ».

Gwadloup chapé bel. Té ni déga, men sé pa té gran zafè kon sa ki té fet Donmnik.

Porto-Riko pran bon fè tou.

Matinik pa té ni anlo déga : yonndé pié-bwa ki tonbé anba fos van-an.

Sa pa lé di moun Matinik pa té entjet, men yo té ka ba anlo blag pou oubliyé ek ankourajé kò-yo.

yo té ka di kontel «  Irma té fanm Jozé ek Jozé té kòné'y épi Maria kidonk Irma sanfui, épi Jozé pati dèyè'y : Maria ki té gwo-bouden pa pran sa pies!

 

Pou déviré anlè lagrev-la, an finaldikont, Préfè-a épi sé moun-lan rivé tonbé dakò.

Kidonk lékol ripran pakoté le 27 oktob.

Dépi jou-tala tout timanmay-lékol Matinik ka lévé lé bonmaten pou alé lékol.

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.