Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

LE 11 MAI DE TOUS LES DANGERS

LE 11 MAI DE TOUS LES DANGERS

   Faute d'avoir pris en compte cette moitié de la population qui vit et travaille principalement en créole, nous courons les risque d'une catastrophe à la fin du déconfinement.

   Voici donc ce qu'il faut absolument expliquer à vos proches qui sont principalement créolophones :

 

   __"CAS AVERES" : Fok bien konpwann ki sé moun éti doktè touvé viris-la adandidan kò-yo. Kivédi ni anchay dot moun kontaminé ka drivé toupatou davwè viris-la pa ka fè yo ayen, mé yo danjéré ba lézot. Kidonk lè ou tann di ni 180 moun ki ni viris-la oben 190, fok ou miltipliyé chif-la pa 4 pou sav ekzaktiman konmen moun ki kontaminé vréman atravè péyi-a.

 

   __"PORTEURS SAINS" : sé sé menm moun-tala nou fini palé a. Yo trapé viris-la mé kò-yo sifizanman djok pou sa sipòté'y kifè yo pa malad, yo pa ni pies sin ka montré ki yo kontaminé, mé yo pé kontaminé fanmi-yo ek zanmi-yo. Toulitan, sé moun-tala pa fè an tes, pèsonn pé pa sav ki yo ni viris-la.

 

   __"PERIODE D'INCUBATION" : lè ou wè an moun trapé viris-la, sé pa lamenm, sé pa jou-a menm, i ka risanti sa. Pli souvan ki rarman, fok atann 7 jou avan moun-lan koumansé ka tousé, ka ni difikilité pou respiré oben ka santi i las toubannman. Dépi ou koumansé risanti bagay kon sa, fè débouya kriyé doktè'w lamenm pou i di'w ki sa pou fè ! Pa rété ka atann pou wè es ou ké viré bien ! Ou ké mété lavi'w an danjé. 

 

   __"DISTANCIATON SOCIALE" : sé lè ou kolé two pré bò an moun ki ni viris-la ou ka riské trapé'y, kidonk fok oblijéman rété a 1 met di chak moun ou jwenn. Men, pa kwè sa sifizan pies ! Moun kontaminé-tala, menmsi ou rété lwen di'y, i pé za menyen an lapot kay, an powtiè loto, an chasé konmision oben an kadi sipèmarché, kifè a lè-tala ou pé pwan fè.

 

   __"MASQUES DE PROTECTION" : ni pliziè model mas diféran ek chak-la pa ni menm éfikasité-a. Mas pou doktè ki ka réanimé moun pli vayan ki sé tala tout moun ka mété a. Malérezman, sa red pou trapé sé kalté model mas-tala. Kifè laplipa moun ké pòté an mas owdinè ki itil, ki ka pwotéjé'w lè ou an lari oben adan an magazen. Mé, tansion, mas ou ka koud wou-menm lakay-ou ! Ou pé konpwann i éfikas, mé délè i pa ka opozé viris-la antré andidan kò'w davwè viris-tala dis-mil fwa pli piti ki an pwel chivé.

 

   __"CONTAGION OCULAIRE" : anlo moun konpwann sé pa tou-nen oben bouch selman viris-la ka antré anlè'w. Viris-la pé atenn ou pa zié'w tou ! Si ou wè tjek moun ki kontaminé anni fè atchoum douvan'w, abo ou lwen di'y, an ti dris van pé anni chayé viris-la ek mennen'y adan kokozié'w. Kidonk, lè ou wè ou ka sòti déwò, an plis di mas-la, si ou ni an vié pè linet fimé ka trennen bò kay-ou, mété'y ! Sé pa pou fè ganm, sé pou pwotéjé zié'w.

 

   __"LAVAGE DES MAINS" : méyè manniè pou sa pwotéjé'w, sé lavé lanmen'w pliziè kou adan jounen-an épi savon oben jel idro-alkolik. Menm si sé 10 fwa, 15 fwa ou fè'y, sav ki sé kon sa ou ké sèten viris-la pé ké antré anlè'w. Men sa pa ka sèvi ayen si ou wè ou ka lavé lanmen'w etsétéra fwa adan an lajounen épi an menm lè-a, ou ka bliyé lavé sé lédjim-la ek fwitaj-la ou fini achté a. Fok ansam ou rivé bò kay-ou, ou pwopté yo épi dlo savon pannann an bon moman. Epi kité soulié'w déwò, anlè pa lapot-ou, davwè viris-la ka kouri toupatou ek i pé za kolé anlè simel soulié'w san ou sav.  

 

   __"LAVAGE DES MASQUES" : kon nou za di, ni pliziè model mas. Ni sa ki ka sèvi pou yon sel fwa ek fok ou jété'y apré. Ni dot ou pé lavé ek viré sèvi. Pou sé tala ou kay viré sèvi a, fok ou lavé'y adan an machin a lavé oben si ou pa ni sa, fè dlo bouyi épi lavé mas-la épi'y. Sé poutji, kon nou za wè'y, mas éti ou fè wou-menm lakay-ou pé danjéré : sifi yo pasé adan an dlo ki two cho, sé may-la ka déséré san ki ou wè ek a lè-tala, i ka pèmet viris-la fè chimen'y san pies poblem.

 

  __"DECONFINEMENT" : sé pa pas ou ké ni dwa sòti di lakay ou kon ou lé, ki tout bagay ké nawflaw. Dézankazaj kivédi dékonfinman pa lé di pies ki viris-la disparet, ki doktè rivé koré maladi-a ! Gouvelman désidé pèmet moun sòti déwò pou pèmet rékolonmi-a viré démaré, pou moun pé sa viré pwan travay-yo anmi-anmizi, men viris-la la toujou ! Si ou ka bliyé lavé lanmen'w, bliyé mété mas-ou, bliyé gadé 1 met distans épi moun ou ka jwenn, bliyé kité soulié'w asou pa lapot-ou etc..., enben sav ki ou pé pwan fè a nenpot ki lè !

 

   __"DECONFINEMENT PROGRESSIF" : sa lé di ki moun ké pé ripwan aktivité-yo anmizi-anmizi. Pa an manniè blip ! Kidonk si ou wè ou pé rété travay lakay-ou toujou, sé pa lapenn sòti déwò. Anni travayè ki blijé viré adan travay-yo ké dwet ritounen adan lantoupriz-yo oben ladministrasion-yo.

 

   __"MOINS D'ENFANTS CONTAMINES" : sa vré ki piti timanmay pa ka djè trapé viris-tala, menmsi ni an ti manmay 5 lanné ki mò lot jou-a. Mé, timanmay pé danjéré ba gran-paran yo ! Sé pa lapenn kouri mennen yo wè mami oben papi menmsi sa red pa wè yo dépi sitelman tan. Atann mitan mwa jwen rivé pou mennen yich-ou lakay gran-paran-yo !

 

   __"IMMUNITE COLLECTIVE" : lè an viris ka paret an koté, an lè, i ka disparet lè ou wè i kontaminé an bon enpé moun davwè popilasion-an ka trapé an kalté poteksion, kò moun ka rivé koré viris-la. Mé, tansion, avan sa rivé fet, etsétéra moun ka mò ! Sé sa listwè ka montré nou pou siwawaj kivédi pandémi ki za pasé : an tan lontan, an maladi yo té ka kriyé lapes tjwé lanmwatié popilasion l'Ewop ; nan koumansman siek-la ki fini pasé a, kivédi 20è la, lagrip pangnol tjwé pasé 15 million moun oliwon latè. Kidonk sé pa menm lapenn katjilé anlè zafè koraj kolektif viris-la ! Méyè bagay pou fè, sé pwotéjé kò'w.

 

   Si vous avez des parents ou des amis qui sont principalement créolophones, il serait bon de leur lire et relire tout cela car il est clair que pour beaucoup trop de Martiniquais, "déconfinement = fin de l'épidémie". Normalement, si nos médias officiels étaient un tant soit peu sérieux, s'ils respectaient leur cahier des charges qui leur impose d'utiliser "la langue régionale", c'est ce qu'ils auraient dû avoir martelé depuis longtemps au lieu de se complaire dans des bavardages que n'écoute ou ne comprend que la moitié de la population.

   Il serait d'ailleurs intéressant, quand tout cela sera fini, de faire une enquête pour savoir les origines sociales des décédés du Covid-19. Dans l'Hexagone en tout cas, la réponse saute aux yeux : les Français de condition modeste et les immigrés sont les principales victimes du Covid-19...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.