Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Manman kréyol sé yo ki ni kouraj !

Manman kréyol sé yo ki ni kouraj !

  Sé an ti chanté ki ka di sa ek délè, nou ka kouté'y san pwan wotè ek fos pawol-la. San wè ki andidan'y, ni dé mo ki mérité nou pwan tan katjilé asou yo : "manman" ek "kréyol".

   "Manman" pis dépi an tan lestravay, sé toujou asou fanm sosiété-nou an apiyé. Poko té ni fanmi ek sé Bétjé-a té ka vann esklav nenpot koté, kon yo té lé, kifè pi souvan ki rarman an timanmay pa té ka rivé konnet kiles moun ki papa'y. Délè, papa-a té met Bétjé a oben koumandè milat la. Lè labolision rivé, sitiasion-an pa vini pli bien ba fanm ek sé a moman-tala ki lidé "fanm-potomitan"-an tijé. Kivédi tout moun konsivwè ki adan an fanmi ou pa oblijéman bizwen an papa pis ni an manman ki doubout djok, ka travay, ka fè débriya, ka pwan fè, sa soufè pou sa élivé yich-li.
 Si zot wè lidé "fanm-potomitan" tala té ni an sans ant 1848 ek 1946, lè zot wè Matnik vini "Dépatman fwansé Lot Bò Dlo" kon Gwadloup, Guiyàn ek la Réinion, i mofwazé adan an zatrap ba fanm. An bel zatrap ! Sé té an manniè pou nonm té sa séré ireskonsabilité-yo ek zafè yo té ni an latilié madanm-déwò. Séré zafè yo té ni etsétéra yich-déwò tou éti yo pa té ka otjipé di yo. Sé poutji dépi finisman 20è siek-la, sé mouvman féminis matinitjé a koumansé kontesté lidé "fanm-potomitan"-an ek yo plis ki ni rézon.
 Déziem pawol-la éti sa antérésan katjilé anlè'y adan esprésion "an Manman kréyol" la, sé mo "kréyol" la. Sa i lé di ? Ki sa ki ni dèyè'y ? Enben, sa pa red pou konpwann : "kréyol" lé di "anchouké an latè Matik", "natifnatal Matinik", "la éti lonbrik-nou téré" kisasayésa...Davwè lonbrik-nou, i pa téré an Afrik, i pa téré an l'Ewop, i pa tété an End, an Chin oben an Siri, sé andidan boyo péyi Matinik i pwofondé. Sé pou sa yo ka di an "manman kréyol".
 Jou dimanch 30 mé tala, sé lafet tout manman asou latè, mé ba nou, Matinitjé, sé dabò-pou-yonn, lafet MANMAN KREYOL...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.