Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Martinique-Ecologie ka mandé tout Matinitjé désann an lari-a lè 27 févriyé !

 Martinique-Ecologie ka mandé tout Matinitjé désann an lari-a lè 27 févriyé !

  Yo pwézonnen tè-nou ! Yo pwézonnen lawviè-nou ! Yo pwézonnen nichdlo (nappes phréatiques)-nou ! Yo pwézonnen bòdaj lanmè-nou ! Yo pwézonnen pep-nou an !

 Pannan pasé 30 lanné, nou bwè an dlo wobiné ki té foulbak épi klowdékòn andidan'y kifè, jòdijou, 92% moun Matinik ni salopté pestisid-tala andidan san-yo. Rézilta-a sé an déblozay (explosion) tout kalté model kansè (soutou ta lapostat-la), maladi Alzaymè ek Parkinson, timanmay ka né enpiok oben san bra ek san janm kisasayésa...(etc.) 
 Sa ki pwan plis fè adan vakabonnajri-tala__éti sé Bétjé ek Léta fwansé ki reskonsab li dabò-pou-yonn__sé sé 8.000 travayè sé bitasion bannann-lan. Aloski yo té ka djoubaké (travailler) pou an lanmonné-kod, sé Met bitasion-an té ka fè yo simen klowdékòn alé-pou-viré san pies kalté poteksion. Jòdijou, anlo adan sé travayè-tala ka fennen anlè kò-yo épi lo kalté maladi-tala san menm palé di sa ki za mò.
  Pannan pasé 30 lanné, ki Bétjé ki Léta fwansé ki dé sèten politisien matinitjé té sanfouté !
 Enben, manmay, lè-a rivé pou nou tout-la sanblé, kisiswa diférans politik nou, pou nou di kon sa : AWA ! Sa pé pa kontinié kon sa an pies kalté manniè ! Sé lansanm pep-la ki pou désann nan lari lè 27 févriyé pou fè sé reskonsab pwézonnay-la konpwann ki nou doubout pou mandé lajistis fè travay-li. Nou ka mandé ki yo ralé douvan tribinal sé chienfè-a ki pwézonnen péyi-nou an ek pep-nou an. Nou ka mandé ki yo ba sé travayè bannann lan an kouvèti médikal ki sérié. Nou ka mandé ki yo établi lis tè agrikol ki zòdiyé (polluées) ek ki yo pòté mannev pou sa viré-mété yo kon yo té yé avan an. 
   Bétjé, Léta fwansé ek yonndé politisien matinitjé za ba nou twop baboul.
 Annou désann Lanmézon Sendikasanmdi 27 févriyé a 8h30 pou nou mandé LAJISTIS fè travay-li !
Image: 

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.