Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Mi kon sa an chouval-twa-pat anni baré chimen Rigobè...

Mi kon sa an chouval-twa-pat anni baré chimen Rigobè...

   Rigobè sé an boug ki té ni labitid fouté bon wonm an kò'y bonmaten-an-midi-oswè, ka terbolizé moun nan kartié-a, ka rélé anmwé, ka jiré manman moun toulong. Nou tout la té bon épi'y, men pèsonn pa té sav sa pou fè pou blijé boug-la rété an koté. Asiparé sé an gwo-pwel ki té mété'y nan léta-tala lè i té jenn tibray. An tala, larmé té ka kriyé'w lè ou té ni di-zuit lanné anlè tet-ou ek ou té ka pasé yon lanné lakazèn atè Matinik oben an Fwans. Konmva Rigobè poko janmen té janbé dlo, pa menm pou ay Gwadloup, i té mandé pou yo voyé'y adan an vil lot bò-a yo ka kriyé Montoban. Men avan i té pati, i té kontan an ti manzel milatres yo ka kriyé Ida ek manzel té jaja'y tou. I té ponmet Rigobè atann li pou yo té mayé ek misié té bay-alé an Fwans épi an tjè ki léjè.

   Men anfwa i rivé laba-a, après sis mwa larmé, kapitèn-li fè kriyé'y épi i di'y i té an bon solda toubannman kifè yo té ka pwopozé siyen an angajman 5 lanné. I té ké trapé an bon salè ek pétet i té ké pé vizité dot péyi ki an Afrik. Rigobè rété an simenn ka katjilé bon katjilé. An tan-tala, poko té ni téléfòn powtab ni zafè Entènet la, kidonk sa pa té djè posib pou i té diskité di pwopozision-an larmé té fè'y la épi paran'y ek soutou épi Ida, bel ti jenn fi milatres la i té pou mayé épi'y la. Men kapitèn-la viré pliziè kou dèyè'y ek sé kon sa i fini pa asepté.
   Larmé voyé'y Gabon, Sénégal épi apré sa Mali. Rigobè té kontan dékouvè dot péyi, soutou péyi a Neg. Lè zot wè i té lakazèn an Fwans, i té ka risivwè an let Ida tou lé 15 jou, mé atjelman sé té tou lé dé mwa. Kifè an lè, Rigobè jwenn dot madanm, i koumansé viv ti kò'y, ka ékri Ida mwen souvan jiktan yo sispann koresponn net. Sof ki rivé lè-a éti angajman'y lan rivé a bout ek falé i té chwézi : oben i té ka viré siyen an lot angajman mé pou 10 an kou-tala oben i té ka déviré adan lavi sivil. Konmva Matinik té koumansé ka mantjé'y, i té simié déviré lakay-li. Sé sa i fè pou tout bon. Men Mòn-dé-zes, pa té ni Ida ankò ! I ay lakay-li, kay-la té fèmen. I mandé lévwazinay, yo réponn li ki jenn fi-a té pati viv an lot koté. Lè i chaché sav kiles koté, pèsonn pa té pli sav dapré yo. Kifè Rigobè, ki té déviré lakay vié lamatè'y, koumansé fouté bon wonm an kò'y ek adan an bat-zié, i vini chef tafiatè Mòn-dé-zes.

   Olié i té ay travay lé-bomaten nan dégra'y ki té kolé bò laforé Sentawoman an, i té ka pasé tout tan'y adan sé twa bivet kartié-a ek léswè, moun té blijé ralé'y lakay-li ek délè pòté'y anlè do-yo. Manman'y té za vié ek lajan pa té ka djè rantré pis sé bonbon i té ka vann lédimanch bomaten an lantré chapel Mòn-dé-zes la. Kifè kon kartié-tala sé la ki pòté tjenbwazè, manntò, séansié ek meltjò, manman Rigobè, abo i té ka kwè adan Bondié ek té ni an ti sijé ka riprézanté Laviej anlè tab di nuit li, désidé ay wè an misié Edva ki té ni répitasion fè mové zes bat dèyè. Pou sa péyé'y, manman Edva té blijé ba'y pres lanmwatié tontin-la i té kotizé tout lavi'y la pou yo té fè an bel lantèman ba'y. Men Rigobè sé té yich-li, sel yich-li (lézot-la té mò an kouch) ek i té paré fè tou sa i té pé pou sové'y. Dapré'y, sé tjek moun ki té jalou ki té vréyé an tjenbwa dèyè'y. Rigobè té ritounen di la Fwans ka palé gran bel fwansé, ka abiyé épi bel rad, bagay kon sa, ek asiré pa pété sa dwet rann yonn-dé Neg jalou. Yo pa ka di "Neg rayi Neg dépi an Djinen", han ?

   Manntò-a, Met Edva, té kapab tounen an sa i té lé" : tounen an chien, an zonbi, an dowlis, an antikri, tout kalté bagay ki diabolik. Mé pou Rigobè sé an chouval-twa-pat i désidé tounen. Kifè an jou-oswè éti tafiatè-a té ka déviré lakay manman'y, ka garé chimen délè, sa ki té ka blijé moun rimété'y adan bon chimen-an, misié tann an plakata-plakata nan do'y. Abo i té boulé kon an sad, i soté ! Plakata pa té janmen fè'y pè pis dépi tibolonm i té konnet monté chouval, mé tala té ni an lè diféran, an son ki dwol. Pla-ka-taaa ! Plaaa-ka-ta ! Pla-kaaa-ta ! Chouval-la té ka vini nan do'y épi an balan démon-bobech. Rigobè mété kouri atè, yan kalté model kous-kouri, abo i té ni bon wonm an kò'y. Wè chouval-la wè sa, li tou, i akséléré !

  An lè, lalin anni kléré latè fap ! Rigobè wè sé an chouval-twa-pat ki té dèyè'y ! Wi, mésié-zé-danm an bel gran chouval-twa-pat éti koulè'y té blan. Boug-la fouté an djélé atè, an djélé sitelman fò ki tout ti bet lannuit (gounouy, kritjet, bagay kon sa) anni pé net. Pla-ka-taaa ! Plaaa-ka-ta ! Pla-kaaa-ta ! Chouval té paré pou pilé'y toubannman. Rigobè pa sav ola i ranmasé dènié ti lafos ki té ka rété'y, i mech-alé ek i fini pa rivé kay lamatè'y. I rantré andidan an épi yan balan ki i lévé vié madanm-lan. Men i pa otjipé di'y, i anni ladjé kò'y anlè bwanglé'y ki té adan an kwen kay-la ek i fèmen zié'y akondi an moun ka dòmi dépi siek-tan.

   I pa tann ayen ankò pannan an bon ti moman épi an lè, i tann an bagay ka konyen twati kay-la ki té fet an fey tol. Sé té chouval-twa-pat la ki té an tjou'y toujou !!! Atjèman, bet diabolik la té ka dansé anlè fétay kay-la, ka konyen'y épi sabo'y ek ka ranni an manniè éfrayik. Manman Rigobè di'y an nwèsè andidan kay-la :

   "Monfi, fok ou fè an vé si ou pa lé zonbi-tala fini épi ras-nou !"

   "Sa...sa nou fè'y ?"

   "Man pa fouti di'w, yich-mwen, mé sel bagay man sav, sé ki lè sa ka rivé, fok pli jenn moun-lan ki andidan kay-la fè an vé."

   "Ki...kiles vé, manman ?"

   Latranblad té asou Rigobè kon van asou féyay an tan siklòn. I pres pisé anlè'y. Epi i rété i katjilé, i di lamatè'y kon sa :

   "Manman, man...man ka...ka ponmet ou man pé ké jen bwè an zing wonm ankò !"

   Lamenm apré i di sa, chouval-twa-pat la sispann fè lo sik-li a anlè fétay kay-la. Rigobè ek manman'y rété flijé anlò kò-yo jik lè douvan-jou té rivé, pè yo té pè bet diabolik la té déviré. Mé sa pa fet ek sé dépi jou-tala, Rigobè ridéviré an nonm ki sérié ek travayan. I jis touvé an jenn fanm pi bel ki Ida éti i mayé épi'y...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages