Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Nou adan an ratiè dépi 1946...

Jean-Laurent ALCIDE
Nou adan an ratiè dépi 1946...

   Lanné-tala, yo ka fété 70è lanniversè Lwa Départèmantalizasion an éti Aimé CESAIRE té prézanté douvan Lasanblé Nasional fwansé an 1946. Kon anlo moun sav, yon sel dépité lakay-nou té lévé-doubout kont lwa-tala : an dépité gwadloupéyen yo ka kriyé Paul VALENTINO. I té za konpwann avan tout moun__é avan CESAIRE (ki rigrété jes-li apré)__ki, anmizi-anmizi, lwa -tala té ké chayé nou adan an larel asimilasionis. Ki nou té ké ped nanm-nou, ped kilti-nou, abo nou té ké genyen anlo asou koté matériel lavi-nou.

   Ek, pou tout bon, sa vré, pèsonn pé pa di ki la Fwans pa konstwi lékol, lopital, lawout kisasayésa...adann sé dènié koloni'y la lè zot wè, apré 1946, yo mofwazé an "Dépatman fwansé lot bò dlo". Sé vré ! Mé adan menm balan-an, rékolonmi-nou kalpaté net. Lizin sik ek distilri wonm fèmen alé-pou-viré, moun pati-kité lakanpay pou désann an vil oben ay travay an Fwans (épi an sikti yo té ka kriyé BUMIDOM) ek sé ti péyi-nou an tounen konsomatè. Di pwodiktè, yo vini konsomatè ! Konsomatè machandiz ki soti atè la Fwans ek l'Ewop. Pou nou té pé achté lo machandiz-tala, Léta fwansé asepté rivandikasion fonksionnè-nou trapé menm prim 40% ki fonksionnè Blan-Fwans. 
   Epi, apré Lasékirité sosial rivé, lajan pou fè timanmay, lanmonné lè ou wè ou ped travay-ou, lanmonné pou moun ki enpiok, laritret kisasayésa...Tou sa sé té bon bagay, tou sa mété lavi pep-la pli méyè, mé toujou adan menm balan-an, i dépotjolé kapasité sé pep-nou an a apiyé asou pwa kò-yo. I fè nou vini mandiannè. Nou rivé an lè ka toujou lonjé lanmen-nou pou risivwè an lajan ki sòti an Fwans oben an Ewop. Mandiannè épi bel rad anlè yo, mi sé sa nou yé jòdi-jou ! Mandianniè ka fè ganm ba lerestan sé pep Bannzil karayib la.

   Wi, jòdi-jou, sé pep-nou kon krab adan ratiè.

   Pou trapé an krab, ou ka mété an mòso kann adan an ratiè, ou ka ouvè djol ratiè-a a dimi épi ou ka mété an zatrap (épi an fil ek an woch) ki ka anni fèmen ratiè-a blo ! si ou wè an krab éséyé ralé mòso kann-lan. Enben, sa ka fè pasé 70 lanné ki Gwadloup, Matinik, Guiyàn ek Réinion pri adan bidim ratiè Lasimilasion-an. Abo nou ka touvé dé politisien manti-mantè kon LUREL, PAU-LANGEVIN, LETCHIMY oben TAUBIRA pou gloriyé sistenm-tala, tout moun sav, nan fondok tjè-yo, ki sé an sistenm ki pé ké jenmen pèmet sé péyi-nou an dévlopé kò-yo. JANMEN !

   Davwè ki manniè ou pé espéré dévlopé kò'w lè ou wè ou fèmen andidan an ratiè ?

   Ki manniè ?...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.