Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Plézi fè moun trapé lakakarel

Plézi fè moun trapé lakakarel

   Nan tan éti poko té ni nouvel lamétéo anlè lé-média, moun té konnet òbsèvé lanati pou chaché sav es tjek mové katastrof té ka paré kò’y pou rivé asou Matinik. Yo té ka gadé lanmanniè dé sèten zibié té ka volé, zafè van-an té ka anni sispann blip oben es fey dé sèten gran piébwa té ka anni tounen lanvè.

   Dépi an tan lestravay, sé bitasion-an té ni sa yo té ka kriyé « kaz a siklòn » éti moun té ka séré lè septanm té rivé dépi yo té soupsonnen ki an vié tan té pou rivé anlè yo. Pou tranbman-tè, yo té ka véyé konpowtasion sé bet-la, soutou ta sé bet-long lan ki té ni labitid sòti anba bwa éti yo ka viv pou zonnzolé atravè lakanpay.

   Sa vré ki sé métod-tala pa té siantifik, men yo té obidjoul kanmenm davwè si sé pa té pou yo, an patjé moun té ké ped lavi-yo pou lapéti siklòn oben tranbman-tè. Moun lontan té konnet tou ki manniè véyé volkan é si zot wè 30.000 moun mò lè 8 mé 1902 nan lavil Sen-Piè, sé palakoz an kouyon gouvèné té débatjé jou-a menm pou rasiré yo ek di yo ki pa té ni pies kalté danjé silon rézilta antjet lé-siantifik. Gouvènè-tala, Marius Mouttet, pwan fè dayè adan déblozay volkan-an.

   Epi bagay-la anni bokanté larel : chak jou, ki asou radio ki asou télévizion ki anlè Entènet, ka ni nouvel lamétéo. Dépi mwa septanm rivé, La-Préfekti mété an sistenm véyativité doubout : « véyativité jòn » , « véyativité oranj » ek « véyativité wouj ». Jòn sé lè pou ni gwo lapli, gwo lavalas lapli ek lariviè pé débòdé ; oranj sé lè pou ni gran van ek gwo lapli ; wouj sé lè ké ni an siklòn. Atjelman, tout moun vini bitié épi sistenm-tala, mé poblenm-la sé ki ou sé di ki lé-zotorité ka jwé épi’y pou détounen moun di vré poblenm-yo. Davwè a ki sa sa ka sèvi anonsé trann-douz mil « véyativité  jòn » si sé pou di dé jou pli ta ki pé ké ni ayen ? Kantapou lé-média, yo ka pwan plézi adan sa pou rann kò-yo entérésan, bagay ki ka fè moun bliyé léta-yo plis ankò. Ou sé di La-Préfekti ek lé-média ka fè an kous-kouri o pli fè moun pè pou ayen.

   Lot jou-a, sé an zafè volkan anba lanmè ki bò zil La-Grinad, « Kick’em Jenny » ki non’y, ki fè tout moun lévé cho. Fok té wè lé swadizan espésialis sismolog-vilkanolog-jéograf défilé laradio oben latélé pou esplitjé nou ki manniè sitiasion-an té danjéré. Yo jis té prévwè an tsounami si zot wè volkan-an té déblozé ek yo té di ki kot Matinik té an danjé. Sé gran espésialis-Wikipédia tala rakonté moun kouyonnad davwa lé koté ki ni siantifik ki sérié kontel lé Zéta-Zini déklaré ki pa té ké ni pies kalté tsounami ki té ké varé Matinik.

   Kidonk, la-Préfekti, lé-média ek lé espésialis-Wikipédia, an fwa ankò, jwé épi nef popilasion-an pou an tjou-patat. Fok pétet nou koumansé di sé mésié sispann tibwen épi lo siléma-yo a. Nou plis ki sav poutji yo ka fè sa : détounen moun di poblenm-yo ek di bankoulélé lavi-a yo blijé mennen an.

   Sispann pwan nou pou tèbèdjè !...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.