Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Poutji mwen ka soutienn Montray Kréyol

Serge RESTOG
Poutji mwen ka soutienn Montray Kréyol

         Montray Kréyol, sé an jounal nimérik ki ka paret anlè twel nich zagriyen an. I ka pòté lenfòmasion anlè bon enpé sijé, an pliziè lang. Nou pé di, jounal-tala ka chèché rantré adan gran ranboulzay-la ki ka fet asou lenfòmasion, lakonnésans, anlè boul atè a. Ou sé di travay-tala ki ka wouvè lespri sé lektè-a ka jennen yonn-dé.

         Épi, sé jou-tala, nou ka wè lanmann ka tonbé anlè jounal-la, lajistis ka mélé, yo ka trennen jounal-la douvan lodians. Mwen ka di, jounal-tala pou ka kontinié viv. Sé pou sa mwen ka soutienn li, ora kou.

 

Montray Kréyol ka pòté vwa pep Matinik

 

         Montray Kréyol désidé pòté vwa'y, pòté vwa pep Matinik, tout oliron latè-a, pou di ki manniè nou isi-a, nou ka wè lavi, ki manniè nou ka pòté pa ta-nou adan mouvman tout pep ki anlè boul latè a.

         Nou lé di osi, kon tout moun ni dwa di'y, nou ni dwa di osi, ki manniè nou ka wè lavi, dépi koté-a nou ka viv la. Dépi, anlè ti mòso tè a, otila anlè an kat jéografi, mak-li sé 14 onow - 61 alwes. Koté-tala, nou ka wè siel an manniè-nou. Nou ka fè kilti-nou an manniè-nou. Nou ka fè lang-nou an manniè-nou.

         Moun pé alé asiré kòyo, ki pawol-nou, anlè Montray Kréyol, pa pawol badjolè. Pis, bon enpé moun dot péyi ka vini li sa nou ka matjé.

256 212 605 moun ja vini li, anlè Montray Kréyol. Chak jou, sé 30 rivé jik 40 000 moun. Simenn-tala, sé 302 542 moun.

 

Si tout Montray Kréyol té an kréyol, nou té ké bien kontan

 

            Jòdijou, nou ni an lang ki ka matjé tout bagay, anlè anlo sijé, é moun pé pa di ki sa sé pawol tjòlò. Sé moun-la ki ka matjé sé awtik-la, anlè Montray Kréyol, sé moun ki ja ni lekspérians matjé adan dot jounal.

 

            Montray Kréyol pa ka matjé menm manniè épi dot sistenm lenfòmasion rapid ki ka simerjé, jòdi. An direktè ni pou jété zié anlè sa ki ka matjé. Lajistis ni dwa gadé sa ki ka matjé. Montray Kréyol ka respekté lwa péyi-a pou pòté lenfòmasion, lakonnésans, pawol adan pliziè lang kontel anglé, panyol, fransé, kréyol ...

 

         Lè moun ka gadé tit jounal-la, moun sé pé kwè, sé an jounal matjé an kréyol selman. Si sa té fet, nou té ké bien kontan. Lavérité sé, trant asou san sé awtik-la matjé an kréyol. Senkant asou san matjé an fransé, épi ven asou san matjé adan dot lang kon anglé, panyol, powtjigè, arab, kisasayésa. Tousa, pou palé anlè kisa ? Pou palé anlè tout kalté sijé. Nou ritienn yonn-dé sijé kon Lajistis, Laliwonday, Lasians, mo nef, Linivèsité, Listwa, Lédikasion...

 

Sé djérié-a, mèsi pou travay-zot

 

            An létjip jan isi épi jan ta dot péyi, mété kòyo ka katjilé anlè lang kréyol la. Pandan 50 lanné, yo travay red é di. É, yo rivé ba lang kréyol la an plas bò tout sé lézot lang lan. Nou pé di, nou pé bat do sé moun-tala, pas yo fè travay-la.

 

         Moun kon Profésè Jean BERNABÉ ki mété doubout GEREC (Groupe d'Études et de Recherches en Espace Créolophone), dépi lanné 1975 . An zouti ki permet, katjilé anlè lang kréyol la, ba lang-lan diksionnè, fè liv gramè, sòti liv an kréyol, matjé listwè-kout, woman, pies-téyat, porem, mété doubout an CAPES, an Agrégation de créole.

 

         Sé té solda ki té la, ki té paré pou goumen pou fè lang kréyol la vansé Yo té paré pou ba'y an larel ofisiel anpami sé lézot lang lan.

 

         Mwen pé ké janmen fini di tout sé moun-tala mèsi.

         Mèsi anpil !

         Mèsi anchay !

         Mèsi pou travay-la zot fè épi lentèlijans-zot, épi wouchach-zot, épi pasians-zot, épi kouraj-zot, épi sakrifis-zot pou rivé fè lang kréyol la ka doubout tousel pou palé anlè tousa ki ka fet, tout oliron latè-a.

 

         Zot rivé fè sa, manmay !

         Magré tout lapo bannann yo mété anba platpié lang kréyol la. Magré tout pawol initil yo di kontel :

« lang-tala, es sa sé an lang ?

Sa sé lang bitasion, lang vié-neg ».

 

         Sé solda-a rivé fè moun pran diplòm épi lang-tala. Mi sa moun ki wo plasé adan sa, an tan-tala, té ka di :

 

« D.U.L.C.R (Diplôme Universitaire en Langue et Culture Régionale), sa sé diplom kaka.

Kisa ou ka fè épi sa ?

Ki koté ou pé alé épi sa ?

Ou pé pa alé pies koté épi sa.

Sé anglé pou aprann.

Sé panyol pou aprann ».

 

Dot ka menm di :

 

« Sé chinwa-a douvan atjelman.

Sé chinwa ki ka bay.

Annou aprann chinwa !

Lang chinwa a, yo ka kriyé mandaren, i ka sanm lang kréyol la.

Nou ké sa palé'y.

Annou batjé adan !

Épi, bwa pou nou alé ! »

 

         Yo pa ka di pies, tout sé lang-tala, magré yo sé pli bel lang, dapré yo. Magré sé yo ki ka vwéyé moun douvan.

Sé pep-tala ni bizwen lang kréyol la,

lè yo ni bizwen katjilé anlè pwop lang-yo. Lang kréyol ka ba yo lendik pou yo rivé konprann ki manniè pwop lang yo wè jou é ki manniè lang-yo vini sa yo yé jòdi-a.

 

         Lang kréyol la sé an lang nef. Sé an lang ki jenn, prapot a lang-yo. Sé wouchach-la pli fasil, pou yo konprann ki manniè an lang ka fet.

 

         Mwen ka ba non péyi konsa, kontel, Lalmay, Japon épi anchay lo dot ankò. Yo ka vini Matinik, Gwadloup, Ayiti, yo ka sèvi Montray Kréyol osi pou fè wouchach.

 

         Manniè-a yo ka rivé ni kontak épi lang kréyol la. Ében, sé épi lateknoloji nef. Sé épi enternet, sé épi Montray Kréyol ki sé an vitrin péyi-a. Vitrin-tala anlè twel nich zagriyen an. Sé épi Montray Kréyol yo ka li awtik anlè tousa ki ka fet tout oliron latè-a épi lang kréyol la. kontel awtik anlè konba ki fet ant Airbus épi Boeing, anlè dé nonm ki fè lantoun latè a épi an aviyon ki ka volé épi fos limiè soley la, épi ankò,

- Dominique BERTHET, Marvin FABIEN, capteur et passeur d’énergie,

- Elizabeth GRANT, Babad pran chimen larépiblik,

- Hector POULLET, le 17/07/1717 : première revolte blanche créole des amériques.

- Jean BERNABÉ, submorphémique et sémiophonie créole.

- Judes DURANTY, Schoelcher : inauguration de la bibliothèque municipale Georges deVassoigne.

- Michel BRANCHI, La Martinique "mal gérée": Michel Branchi répond à Bernard Hayot.

- Yves-Léopold MONTHIEUX, L'inapatitude au débat public des intellectuels martiniquais.

- Lire sur papier, lire sur écran : en quoi est-ce différent ?

theconversation.com

- 14 décembre 2020

Cientificos observan por primera vez en el espacio el quinto estado de la ateria.

cubadebate.cu

- Mysterious radio signal is coming from inside our galaxy, scientists announce.

independent.co.uk

 

Poutji fok soutien Montray kréyol ?

 

            Mwen, mwen ka soutienn Montray kréyol pas konba-a i pran an, sé an gwo konba, sé an bel konba, sé an konba djérié.

Djérié !

Djérié ! (Mona té ka chanté sa, konsa).

 

         Kisa ki adan Montray Kréyol ?

 

         Adan Montray Kréyol, i ni moun ki ka matjé pawol ki ka kléré kon fa Lapwent-dé-neg la. Pawol ki ka kléré tout limanité épi fos lespri tout sé moun-tala. Fok di sé teks-la pann wo. Yo an anglé, panyol, fransé. Anpami tousa, lang kréyol la doubout la osi, menm wotè épi sé lézot lang-lan k'ka palé di tout sijé.

 

         Mwen ni pou di osi, i ni matjè lanpion. Moun adan sosiété-a ki pa ka fè bri, ki pa ni gran mouvman. moun ki ni potalans-yo adan sosiété-a, kontel épi an lanpion ou pé tiré an pitjan kanpech an pié'w, mé pa épi an fa. Moun ki chwézi travay ba jennes-nou, moun ki ka réjistré mémwè-nou, ka réjistré vwa pep lakanpany-lan, pas, sé la souch lang kréyol la sòti. Annou matjé plis liv ba sé manmay-la, toupiti, piti, gran. Sé konsa kilti-nou ké kité tras adan tet-yo.

 

         Sa vré, liv an danjé, lavant liv an danjé. Nou ni pou chèché ki manniè, litérati, lasians, lakilti, lakonnésans pé viré vwayajé adan péyi-nou.

 

         Jòdijou, Montray Kréyol anpami tout lenvansion nimérik k'ka fet.

 

         Toupannan zafè nimérik-la ka roulé roulé'y. Magré tousa, annou pa bliyé sa Rabelais, 1483-1553, an matjè fransé té ka di, « Lasians san lakonsians, ka fè moun ped nanm-yo ».

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.

Pages