Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

TI CHAL, sé pa fanm sel ki fò

Térèz Léotin
TI CHAL, sé pa fanm sel ki fò

An 1966 Joj É. Mauvois,  ki pati fè ti konmision'y lan, lasimenn pasé, fè parett an piess téyat i kriyé Agenò Kakoul.  Sé listwè  an mè malonnett Matinik ki pa té ka jennen kóy piess pou ba madanm travay adan lanméri'y la, lè é  selman  lè, i té mandé yo rété, é si yo té asiré’y yo dakó ba'y lokazion gouté. Dayè sé té kondision an, pou pa di sel kondision an, pou ou té trapé an ti djob-sal nan komin li a.  Adan teks tala Mauvois ka ban nou wè mess sé malpwop tala.  Jódi jou, yo té kay bien mélé épi "l'UNION DES FEMMES ", ek "CULTURE EGALITÉ" dé lasosiyasion ki ka défann dwa fanm pou fè nonm konprann, pou fè fanm tann, ki fanm sé pa ni an joujou, ni an pòpott ki la pou soulajé anba bouden nonm ba yo. Sé lasosiyasion tala ka di, ki menm manniè nonm sé nonm, fanm sé fanm. Yo ni dwa viv épi toutt respé yo mérité.

An septanm 2018 anlott matjè, Hugues Barthéléry ofè nou "Ti Chal/Sé pa fanm sel ki fò". An titt ki blijé ban nou pozé kònou kèsion. Érezdibonè, tibren dlo za koulé titak anba enpé pon, é goumen fanm goumen, pou nonm respekté yo, póté. É adan Ti Chal, kou tala, nou ni afè épi an fanm ki ni zègo, ki vayan, an fanm-akoma ki pa ka kité moun maché anlè ni zòtey li, ni pié'y ba'y, kisiswa lakay li, ni nonpli jik an travay li. I ka mété toutt moun o pa. Lavi sé an konba é konba tala i za ka genyen'y, pou montré ki fanm andwa alé kantékant épi nonm adan lavi a, épi respé yonn ba lott.

Konba a, konba fanm, konba pou yonn a lott rivé égal-égo, poko rantré ni toupatou,  ni  menm genyen toutt mess moun toupatou, i press kon  konba pou rikonnett respé nou pou pòté ba lanng kréyol la. Lè ou ka wè teks pou Téyatt kréyol ki la, konsidiré pa ni piess teks kréyol, la (« Liwa lajan », mofwazaj Ploutos Aristophane, « Agoulouland » an piess konmik, dé piess Boukman matjé, « Piétè-a » mofwazaj l'Avare de Molière, « Lé Souba » mofwazaj Les Rustres de Goldoni, dé adaptasion Térèz Léotin fè). Ou ka anvi mandé kòw karanndouzmil fwa, si sé pa pliss, ess moun ki ka jwé Piess téyatt Matinik, pa ka menm pran tan ni li sa ki matjé an kréyol, ni chaché si yo ka egzisté, ni nonpli fè yo sóti anba fey, dékolé, épi rivé kité vèglaj la, éti pitett yo dwett lé séré yo a.

Ess bagay la ké chanjé, omwen, pou Ti Chal ? Sa té kay bel.

K.EDITIONS 2017 mété dèwò "Ti Chal/Sé pa fanm sel ki fò". Dèyè’y, an bokantaj Barthéléry épi éditè-a, Jean-Marc Rosier, adan an kozé-bwaré ek anlott matjè, Serghe Kéclard : Les entretiens de Monésie, ka suiv.

À lire, et peut-être à voir jouer un jour, qui sait ? Si pozision fanm press chanjé, ta kréyol é ta Piess an kréyol, pé rivé an jou. 

 Térèz

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.