Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

TI MANMAY LA KI TÉ RETÉ KOUS KOURI SOLEY

par Fernand Fortuné
TI MANMAY LA KI TÉ RETÉ KOUS KOURI SOLEY

Pawol douvan : Ant dousin kò épi lespri kò

    Kont fantastik, menm manniè kont moral, kont satirik épi kont lanmou, ka benyen limajinè moun péyi kréyol pas sé kont-tala wè jou dan bouden bato négriyé épi dan gran fènwè bitasion. Sé manniè palè lespri lannwit, bondjé chalviré épi falfret sa ki gran pasé’w.

   Ladjables, Papadjab, Zonbi, Lom san tet, Lantikris épi lézot soukouyan navidjé dan tet sa ki, pami nou, té ni chans pa tro konnet radjo épi pa konnet télévizion pies. Epi yo péla an sel kou ! Disparet pran yo dan fon brech mémwa pété-nou.

    Pou….mondjé mèsi ! ki Legba, papa Jézikri oben Marémen viré wè jou anba plim sé vayan matjè pawol nou an. Sé Césaire ki dékouvè « vié amadou » afritjen-an ka brilé dan fondok nou chak-la ; sé Glissant ka rélé kous kouri neg mawon-an dan bòdaj pies kann ; sé Chamoiseau ka chapé kouri dèyè dowlis-la épi Pépin « l’homme au bâton ».

   Fernand fortune, li, ka di soley « vini isi ! » Menm « Compère général soleil » -la gran matjè pawol ayisien-an yo kriyé Jacques Stephane Alexis a té bien enmen an. Pou di soley « vini isi ! », i ka sèvi lespri épi bouch, rev épi toupé an ti bolonm natif-natal an bouk bod lanmè. An viékò a dimi divinè té prévwè sa : timanmay-la né « fils du soleil » épi i ka pran pawol épi papa ki dan siel san gran moun sav. Konsa, i ka aprann bagay an jenn timanmay kon’y pa té pou konnet. Jiskatan, an jou, i désidé baré lawonn soley. Pou gadé’y pou kò’y tou sel. Lèrestan fab ekstraordinè-tala ka lové kò’y dan mayaj fraz épi mo Fernand Fortune pran tan’y trésé. Ka touvé, asiré pa pétet, matjè pawol-tala, pa ni an lo konsa mé fok ni konsa. Pawol i ka matjé ka palé ba moun tout laj é sa pa fasil a fè. Timanmay ké mervéyé, jen manmay ké entridjé, gran moun ké anmizé, viékò ké boulvèsé pas madousinay épi filozofi, komik épi dékatiyaj sikolojik ka rivé ba’w an rakontaj ka tjenbé lespri’w épi ka touché tjè’w.

  Ka touvé, ti bolonm-tala, « fils du soleil » ka mété douvan zié-nou an lo vérité nou té ké simié yo rété séré.

 Raphael Confiant, écrivain martiniquais

Transbòdaj

Isambert DURIVEAU (artiste et créoliste martiniquais)

Bonmaten-tala, soley-la té ouvè dé zié’y an may pi bonnè ki lavèy. I té dérédi anlè miklon-an ek sé granbidim bra an limiè-difè’y la té vlopé latè konm pou chofé’y.

I té ka penyen tet-li pianmpianm, ek, yonn a yonn, sé réyon limiè’y la té ka kouronnen tet-li. I bayé ek bon-bel plézi, épi i vréyé bonjou ba lalin an pasan. Li menm, lalin, té ka viré genyen kouch-li aprédavwa i té chanté tout lannuit ek Piéro-zanmi-kanmarad li, ki té vini épi gita’y ek épi an chandel.

Viékò-a té lévé an kabann avan soley. Avrédi, i té dòmi an vié ti dòmi selman, ka espréré jou-tala ek an langouman espésial. I té ni présantiman konmkwa ki sa té kéy an wouvè-jou an chay pli bidjoul ki dabitid. E sa té vré, tout bagay té diféran, abo, jòdijou i té ka trapé an bel favè : sé li primié-douvan té kay di soley bonjou.

Kafé-a ki té sòti nan Komin Gran Riviè a, té griyé lavey-la, adan an kokoneg ki té sòti Sentàn. Viékò-a té koulé’y ansanm kon i té lévé a kabann, ka souflé-aspiré parfen sitelman délika’y la ek bel plézi, ek, aprédavwa i té bwè bol kafé’y, viékò-a té pasé pli bel pontalon’y anlè’y, i té mété pli bel chimiz-li anlè do’y, i té wondi chapo-bakwa’y anlè tet-li, ek i té bouwé katjimbo pisimié’y la ek tabak. Asiz anlè an ti ban i té fè li yonn, anfas ek lanmè kalmisiré a, an mitan silans wouvèjou tala, dé zié’y té ka koulé dlo, balan kontan i té kontan. Atjolman, i té ka viré chonjé ki an mitan sonmey-li, soley-la té bay apwentman, i té wounounou an dé zorey-li ba’y konmkwa i té lé rantré an konvèsasion ek li, owala pimié bwazon-limiè labadijou té kasé.

Viékò-a té kontan padavrè, anmizi lè apwentman-an té ka apwoché, anmizi dris van-an té ka vini pizanpi tied, jijé wè dous, ek, li menm, pa té ka flichonnen ankò.

Soley sé lavi, i té toujou di sa, i té toujou pansé sa. Ni lanné épi lanné i té ka rakonté ba tout ti manmay, ki té ka kontan kon gres, etsétéra kont anlè Soley. I té ka viv koy an bel viv, lè i té ka gouté moman estròdinè tala éti tout bagay ka viré vihi ek viré sòti an nwèsè a. Primié kok chanté. Viékò-a tiré katjimbo’y an djol-li, i lonjé zorey-li ek griyen pou montré lakontantman’y. Kok-la viré chanté, ek silans-lan té viré pran ankò anlot kou. An silans espésial, an silan plézan, éti ki, piti ti ri san bwi toujou a Soley-la té ka fè a, té ka déranjé anpenn. Men anni sé viékò-a yonn ki té ka tann piti ti ri-tala. I té jik ni lidé Soley-la té ka kriyé’y pa pwop non’y, ki’y té ka mandé’y vini pi pré, pi pré ankò, an manniè pou’y té sa palé ba’y.

Viékò-a té gadé pa anlè miklon-an an manniè fiks pou’y té sa sézi kò Soley-la ek dé bra’y, pou’y té sa monté épi’y ek tann mésaj-la ankò pi bien. Ladévenn pou’y, moun-lan ki té ka fè lé bonmaten an té touvéy diskoupé anba sé péchè-a ki té ka alé anlè plaj-la pa asou sé kanno-yo a.

- Viékò-a, bonjou ! Ou ja lévé ! Jounen-an ké bel, yo té rété yo té di’y.

Viékò-a fè yo an ti sign lanmen lanmitié pou rimèsié yo ek encourajé yo. Poutoulbon, i té konnet tout lakrentif yo té ni, lespérans-yo, ek tout difikilté yo té kéy jwenn pou viré pòté bel-bon pwason lanmè lézantiy-la atè.

Lè’w wè yo té rivé pli lwen, viémoun-an té viré lonjé zorey-li, men Soley-la pa té lé tann hak ankò. Poutoulbon, tout moun té za pé apésivrè’y anlè miklon-an. I pa té li yonn ankò ek bon zanmi-kanmarad lontan’y lan ek i té pou atann an moman pli favorab pou viré pran lang ek li : sa i té ni pou di viékò-a té potalan ek privé anpil-anpil-anpil.

Jou-a té klè bon klè atjelman, siel-la té ni an klèté lalimiè espésial ek, okontrè lavey-la, van-an té dous, jijé wè dous anpil-anpil-anpil.

Viékò-a bokanté plas, i enstalé koy anba véranda-a, ka atann défilé sé ti manmay la anlè chimen lékol-la ; yo ki pa té ka janmen mantjé fè’y an ti bonjon ek an ti fraz ka sonnen ek ki ann’amizman :

- Viékò-a, bonjou !

 

Transbòdaj kréyol GEREC-F 2

ta

Dominique VELASQUES

(Titilè KAPES Kréyol)

Tiré apa *

An bel mèsi-souplé ba Joj Odijié ek Jozef Polius

 Ba Jilou ek Didi,

Ba tout ti manmay asou latè

Post-scriptum: 
* in La Calebasse Maudite, Fernand Tiburce FORTUNE 1° édition - Editions caribéennes-1987- (ISBN 2-903033-96-X) 2° édition –ftfeditions -2003 –ISBN 29512485-4-7

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.