Accueil
Aimé CESAIRE
Frantz FANON
Paulette NARDAL
René MENIL
Edouard GLISSANT
Suzanne CESAIRE
Jean BERNABE
Guy CABORT MASSON
Vincent PLACOLY
Derek WALCOTT
Price MARS
Jacques ROUMAIN
Guy TIROLIEN
Jacques-Stephen ALEXIS
Sonny RUPAIRE
Georges GRATIANT
Marie VIEUX-CHAUVET
Léon-Gontran DAMAS
Firmin ANTENOR
Edouard Jacques MAUNICK
Saint-John PERSE
Maximilien LAROCHE
Aude-Emmanuelle HOAREAU
Georges MAUVOIS
Marcel MANVILLE
Daniel HONORE
Alain ANSELIN
Jacques COURSIL

Yo ka vann Neg konsidiré lestravay té viré-vini

Yo ka vann Neg konsidiré lestravay té viré-vini

   Kidonk sa ka sanm konsidiré nou déviré 3 siek an ariè : sé jou-tala yo ka vann Neg kon djouk (esclave/slave) adan an péyi arab yo ka kriyé Libi. Sa ki sé moun-tala ki ka sibi kalté salopté-tala ? Sé lo moun-la ki ka pati-kité péyi yo pou gadé-wè es yo pé trapé an lavi ki pli bon atè l'Ewop. Moun ki soti Mali, Nijè, Tchad, Sénégal, Togo, Kaméwoun, Bénen, jik Nijéria menm abo (bien que/although) péyi-tala sé an nich pétwol toubannman. Laplipa adan sé moun-vni (migrant) ka chaché janbé lanmè Méditérané abò bato ki, pli souvan ki rarman, ka anni chalviré épi yo, kifè yo ka néyé. Silon an jounal alman ki chaché tit-yo (nom/name), za ni pasé 32.000 moun ki za ped ta yo a adan lanmè Méditérané !

   Men sé péyi niopen-an (européen/european) ka fè débriya atjèman pou opozé sé moun-vini a antré lakay-yo oben yo ka viré vréyé yo lot bò la Méditérané kivédi(c'est-à-dire/that is to say) adan sé péyi arab la, soutou Tinizi ek Libi. Epi ni lo Neg-la ki pa janmen rivé touvé an janbè (passeur/   ) pou travèsé dlo ek ki blotjé atè Libi. Enben sé yo, sé Libien ka vann asou marché akwèdi yo sé djouk toubannman. Pri yonn sé apenn 400 éwo ! Sé Libien-an ka achté yo pou djoubaké (travailler/to work) ba yo, soutou djoubaké adan plantasion ek yo pa ka menm péyé yo.

   Ki moun ki reskonsab salopté-tala ?

   Ni 3 kalté moun ki reskonsab kantékant (à égalité/equally) : 1) sé diktatè afritjen-an ki, 60 lanné apré lendépandans, pa fouti dévlopé péyi-yo ek ki an plis, ka piyé riches-yo ; 2) sé bidim-péyi (grande puissance/super power) niopen an ki ka kontinié espwaté, sisé san sé ansien koloni-a, kon avan lendépandans ; 3) sé Arab-la, soutou sé Libien-an, ki ni an mes rasis an tjou-yo davwè  (parce que/because) fok pa nou janmen bliyé tou ki Arab konmet lestravay tou (aussi/too) menmsi sé plis pou rézon rilijion ki pou rézon fè Neg travay pou ayen ba yo.

   Sé 3 diféran moun-tala reskonsab KANTEKANT !

   Men annou pa bliyé non pli ki lè Mouamar KHADAFI té met-a-manyok (président) la Libi, pa té ni ladjè an péyi-a ek soutou pèsonn pa té ka ni tiré méprizasion ba Neg ni espwaté yo. Annou pa bliyé ki sé Nicolas SARKOZY ki fann tjou KADHAFI davwè i té pè misié té révélé i té ofè'y 50 million éwo pou kanpay élektoral li. Tou sa pou di ki la Fwans ni an reskonsabilité ki direk adan vakabonnajri-a ki ka woulé atè Libi sé jou-tala...

Connexion utilisateur

CAPTCHA
Cette question sert à vérifier si vous êtes un visiteur humain afin d'éviter les soumissions automatisées spam.